„Tegu pirmas meta į mane akmenį tas, kas nė karto gyvenime be jokios rimtos priežasties nesijuto nelaimingas, nenusipirko kokio visai nereikalingo niekniekio, be reikalo neįskaudino artimojo, neprisigėrė iki sąmonės netekimo ir neįniko žaisti kompiuterinio žaidimo, kai reikėjo dirbti ar mokytis. Yra pagrindo manyti visa tai vykstant dėl to, kad smegenys – vėplos, o ne švytinti tobulybė." Žmonija įveikė raupus ir marą, išrado atominę energiją, nuskrido į Mėnulį, visur išvedžiojo internetą, tačiau kasdien vis tiek susiduria su savo kvailumu. Nors žinome, kaip blogai ir vėl apsiryti, gerti alkoholį, rūkyti ir vartoti narkotikus, mūsų tai nejaudina ir toliau darome tą patį. Smegenys apvilia ir puoselėjant santykius. Kaip paaiškinti, kad vyrai dažniau linkę į neištikimybę, o moterys tampa nevaldomos prieš artėjančias mėnesines? Kodėl jaučiamės nelaimingi, nors trokštame džiaugtis gyvenimu? Remdamasi moksliniais tyrimais – o kartais ir asmenine patirtimi – neurobiologė Asia Kazanceva (gim. 1986) į visus šiuos klausimus atsako patraukliai ir suprantamai. Lengvas stilius – tik meistriška maskuotė, slepianti korektišką, kompetentingą ir daugiabriaunę neurobiologijos pasiekimų apžvalgą. Nuotaikingai iliustruotoje, malonioje skaityti knygoje patiekiama didelė ir apetitiška visaverčio mokslo porcija. Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Biologijos fakulteto absolventė Asia Kazanceva – aistringa mokslo populiarintoja.