„Piligrimo pasakojimas" yra šv. Ignaco Lojolos autobiografija, užrašyta kartu su juo Romoje gyvenusio portugalo jėzuito L. da Camaros. Tačiau tai nėra įprasta autobiografija ne tik todėl, kad Ignacas kalba trečiuoju asmeniu. Jis nenorėjo pasakoti apie atskirus, nors ir svarbius, savo gyvenimo įvykius, o labiau siekė atskleisti, kaip Dievas kreipė ji tuose įvykiuose ir „kas jo sieloje iki šiol yra įvykę". Dvasinių pratybų knygelė taip pat pažymėta autoriaus biografijos antspaudu, nes kilo iš šv. Ignaco dvasinio atsivertimo istorijos. Savo gyvenimo kelionėje atpažintus sielos judesius bei patirtis, manydamas, kad jos galėtų pasitarnauti ir kitiems, Ignacas sujungė į vientisą sistemą. 1548 m. liepos 31 d. popiežius Paulius III bule Pastoralis officii iškilmingai patvirtino "Dvasines pratybas", pripažindamas, kad jos atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą ir yra naudingos tikintiesiems. Pats Ignacas šią knygą „Piligrimo pasakojimas. Dvasinės pratybos" pirmiausia skyrė asmenims, kurie padeda kitiems atlikti dvasines pratybas pagal jo pateikiamą metodą.