Knygos „Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti" autoriai kviečia skaitytoją šiuolaikiniam dialogui ar net polilogui, provokuoja diskusijai – ar folklorinis kultūros sluoksnis šiandien yra negrįžtamai išsitrynęs iš žmonių atminties. Siūlomos interpretacijos nesiekia duoti galutinio atsakymo, jos tik atkreipia dėmesį į kai kurias dabartines folklorinio kraštovaizdžio būsenas. Apmąstant jas atveriantį sakytinį naratyvą, savęs ir kitų vis paklausiama, koks yra ar galėtų būti sakytinės kultūros vaidmuo asmeninei, o gal ir viešesnei – mūsų laikams būdingos žmonių bendrystės – savivokai.