Režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo ir meno vadovo Stanislovo Rubinovo gyvenimo istorija – unikali, kupina dramatiškų, lakiausią žmogaus fantaziją pralenkiančių vaizdų ir išgyvenimų, susijusi su autentiškais mūsų šalies istorijos puslapiais. Tokios istorijos, kurios nėra jokiuose vadovėliuose – tapusios vieno žmogaus likimu, o gal žmogaus likimas, tapęs istorija. Šiuose prisiminimuose gausu įdomių Lietuvos prieškario gyvenimo detalių iš autoriaus vaikystės, tragiškų karo įvykių fragmentų, pokario realybės, sovietinio laikotarpio absurdo. Tai ne tik spalvinga ano laiko visuomeninių įvykių panorama, bet ir betarpiški liudijimai apie daugelį iškilių kultūros asmenybių: Kiprą Petrauską, Juozą Babravičių, Antaną Sodeiką, Stasį Krasauską, Joną Švedą, Eleną Čiudakovą, Antaną Kučingį, Benjaminą Gorbulskį, Rolandą Butkevičių, Ričardą Mikutavičių, – parašyti grakščia forma, su netikėtumo, švelnaus humoro elementais, mėginant suprasti kitus ir save, kitaip tariant, „išeiti iš miško“, kuriame netiesiogiai gali pabuvoti kiekvienas.