Esu dėkinga likimui už 20 nepakartojamų karantino dienų, kurias kartu su vyru praleidome įkalinti kruizinio laivo kajutėje lyg 5 žvaigždučių kalėjime. Džiaugiuosi supratusi, kad net kalint mažame kambarėlyje galima patirti gyvenimo pilnatvę, nes, pasirodo, svarbiausieji dalykai vyksta ne aplink mus, o mumyse pačiuose. Blogi laikai Nojaus laivo keleiviams prasidėjo prie Kretos salos šešioliktą plaukimo dieną. Pranešimas nuo kapitono tiltelio buvo lakoniškas: vienai keleivei nustatytas coronavirusas, todėl visi privalome likti kajutėse, nekišdami iš jų nė nosies. Nuo tos akimirkos mūsų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Linksmybės ir pramogos baigėsi, vynas ir šokiai užsidarė, net kavos ir karštos arbatos gaudavome sunkiai. Tapome viruso apsėstu laivu, pilnu keleivių iš viso pasaulio, nebežinančių, kas jų laukia ateityje ir kada ir kaip galės pasiekti namus. -Viešpatie, jei Tu sakai, kad visada esi greta ir saugai mane, tai kodėl atsigręžęs atgal pačiais sunkiausiais savo gyvenimo momentais, aš regiu tik dviejų kojų pėdsakus? -Todėl, žmogau, kad sunkiausiais Tavo gyvenimo momentais, aš nešu Tave ant rankų...