1954 metais Niujorke Čechovo vardu pavadinta leidykla išleido talentingo rašytojo Michailo Solovjovo „Sovietų karo korespondento užrašus". Šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų sąlygomis šis memuarinis leidinys labai sudomino visuomenę.

Knygos autorius - buvęs Raudonosios armijos karo korespondentas. Karjeros pradžioje jam teko mokyti sovietų generolus istorijos. Naujasis dėstytojas stebėjosi į karjeros aukštumas iškilusių kariškių menku išsilavinimu ir ne ką geresne kultūra. Vėliau nusiųstas į siaubingą badą kenčiančią Ukrainą ir nuniokotą Kubanę, vykstant didžiulio masto sovietų kariuomenės mokymams, buvo priverstas parengti apie juos pompastišką reportažą. M. Solovjovas dalyvavo dviejose karinėse kampanijose: Žiemos kare Suomijoje bei Sovietų Sąjungos ir Vokietijos kare.

M. Solovjovas, iš pradžių buvęs raudonosios sistemos šalininkas, vėliau ja visiškai nusivilia, nes sovietiniame „rojuje" kenčia nekalti žmonės, o triumfuoja niekšai. Tokia buvo J. Stalino sukurtos imperijos realybė, kuri tikroviškai ir įtaigiai aprašyta šioje knygoje.