Pasaka – tautos per amžius ugdyta išmintis, džiaugsmas ir liūdesys; pasaka – tautos dvasios paveikslas, nupieštas žodžiais. Pasaka moka paliesti kiekvieno žmogaus širdį ir ją pradžiuginti, palinksminti. Dauguma pasakų yra bendros visoms tautoms, visai žmonijai. Jos auklėja, ugdo troškimą gyventi ir visomis gyvenimo aplinkybėmis likti žmogumi.

„Rinkdami šias pasakas, – sakė broliai Grimai, – mes manėme praturtinti ne tik istoriją, poeziją ir mitologiją, bet ir norėjome, kad jų poezija džiugintų visus, kas moka džiaugtis.“

Juozas Balčikonis iš vokiečių kalbos pasakas vertė gyva, ryškia, vaizdžia ir sklandžia kalba.