Didysis Medžiotojas Mikas Pupkus, nors ir skamba paradoksaliai, į savo kelionę, kuri ir sudaro pasakojimo šerdį, leidosi iš ekologinių paskatų. Jam parūpo sučiupti paslaptingąjį brakonierių, lakstantį skraidančia lėkšte ir krečiantį šunybes visose šalyse. Tai jis kaimietį primokys nukankinti vilkaičius, tai naiviai šiaurės tautelei kaip žiaurus dievas pasirodys… O jau ką pridirbo savo šalyje, nesmagu ir sakyti. Žolė dirbtinė, vietoj žvėrelių – skulptūros, vietoj oro – smogas, upėse vanduo panašus į kavos tirščius, o misti gyventojams tenka piliulėmis. Tikra antiutopija. Nelabasis brakonierius užima Nailono šalyje aukštą postą, ir pamokyti tą bjaurybę ne taip lengva. Laimė, Pupkus ne vienas keliavo, – su juo kartu ištikimasis šuo Čiupkus, garsiojo telešumbizio efekto gyvas pavyzdys. Norite šuns, kuris gadintų visus kompasus, kompiuterius, prie kurio lipte liptų vinys, keptuvės ir pakeliui pasitaikę pjūklai? Suraskite parodinį magnetą, ištepkite barsuko taukais ir leiskite jį praryti savo keturkojui. Tik paskui nesiskųskite, kai jam pratarškėjus miesto gatvėmis, laikraščiuose pasirodys kokių nors profesorių Piure Le Košė arba Ne Bėda pranešimai, kad apylinkėse pastebėtas nedidelis, bet pavojingas šarvuotas dinozauras…