1863-iųjų metų sukilimo, kartais dar vadinamo Sausio sukilimu. Tai Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią XIX amžiuje. Sukilime dalyvavę įvairūs visuomenės sluoksniai (bajorai, dvasininkai, valstiečiai ir kt.) nevienodai įsivaizdavo sukilimo tikslus, tačiau vienas pagrindinių stimulų buvo atkurti per 1772, 1793 ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Bendros valstybės tradicijų atmintis, socialinio teisingumo ir laisvės siekis buvo pagrindiniai kovai su carine Rusija suvieniję veiksniai. Nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas ir pareikalavo daugybės aukų, jis nužymėjo naują lietuvių tautinio judėjimo raidos etapą, pamažu tapdamas kovų dėl laisvės simboliu. Sukilimas buvo paskutinis okupuotos Abiejų Tautų Respublikos tautų bandymas atgauti laisvę tiesioginės ginkluotos kovos būdu, o po numalšinto sukilimo sekusi „knygnešių gadynė" bei aušrininkų sąjūdis toliau tiesė kelius į valstybingumo atkūrimą. Pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2013-uosius metus paskelbti 1863-iųjų sukilimo metais.