1859 m. pasirodė antras ir pats geriausias I.A. Gončarovo romanas Oblomovas, kurio pasirodymas sukėlė smarkų kritikos ir visuomenės sujudimą. 1860 m., kai vėl sustiprėjo carinės valdžios cenzūrinis presas ir buvo uždrausta spausdinti bent kiek pažangesnius kūrinius, I.A. Gončarovas paliko cenzoriaus postą. Oblomovo vardas, kaip charakteringas baudžiavos laikų dvarininkiško neveiklumo simbolis, pasidarė labai populiarus ir toks išliko iki pat šiol. O žodžiu „oblomoviškumas", kai kalbama apie ūkinę sanklodą, yra pasakoma, kad tai tamsus, nejudrus, prakaito ir tamsybės prisigėręs gyvenimas, iš kurio išbristi sunku, nes nėra žmonių, kurie norėtų gyventi kitaip.