Visi, kurie žino savo mirties datą, jau pradėjo mirti. Šeštadienis, šiek tiek po dešimtos vakaro. Džiulis Tanbergas sėdi prie Palydos telefono. Tai — savanorystės pagrindais veikianti telefono linija moterims, vėlai vakare grįžtančioms namo ir norinčioms, kad telefonu kompaniją palaikytų palydovas, kurio raminantis balsas saugiai palydi namo arba, blogiausiu atveju, iškviečia pagalbą. Iš tiesų dar nė karto nepasitaikė gyvybei pavojingų situacijų. Iki šio vakaro, kai Džiulis pradėjo pokalbį su Klara. Jauna moteris jaučia siaubingą baimę. Ji teigia esanti persekiojama vyro, kuris kartą jau buvo ją užpuolęs ir ant miegamojo sienos krauju užrašė datą — Klaros mirties datą! Ta diena išauš po dviejų valandų! Paslaptingas, slegiantis, tampantis nervus. Iki šiol pats šiurpiausias Sebastiano Fitzeko psichologinis trileris.