Romano „Tapyti merginas“ pasakojimą įkvėpė Mari, mergaitės, kuri pozavo garsiojo Edgaro Dega statulėlei „Mažoji keturiolikmetė šokėja“, gyvenimo istorija. Tai širdį veriantis romanas, pasakojantis apie nepaprastas seseris, trapias ir neapsaugotas nuo žiaurių visuomenės jėgų poveikio... Veiksmas vyksta sudėtingų meno, kultūros ir visuomenės pokyčių laikais. 1878-ieji, Paryžius. Staiga mirus tėvui, van Gėtem šeimos gyvenimas pasikeičia. Skalbėja dirbanti mama didžiąją dalį uždarbio išleidžia absentui, nėra iš ko sumokėti už kambario nuomą ir seserims gresia būti iškeldintoms į gatvę. Keturiolikmetė Mari priversta mesti mokyklą ir keliauti į Paryžiaus operą, kur už nedidelį atlyginimą ją paruoš šokti garsiojoje baleto scenoje. Vyresnioji sesuo Antuanetė susižavi pavojingu jaunuoliu ir randa statistės darbą spektaklyje, pastatytame pagal Emilio Zolia romaną „Spąstai“. Mari puikiai sekasi šokti, o netrukus Edgaras Dega paprašo jam pozuoti. Jos atvaizdas bus įamžintass garsiojoje statulėlėje „Mažoji keturiolikmetė šokėja“. Tuo tarpu Antuanetė ritasi vis žemiau. Ji turi pasirinkti tarp sąžiningo darbo ir kur kas pelningesnio kelio, atsiveriančio prieš jauną moterį – kokotės gyvenimo.