Mažosios klasikos kolekcija pasipildė dar viena William Shakespeare drama. „Julijus Cezaris“ pirmą kartą pasirodė 1599-tais metais, tačiau net ir šiandien šis kūrinys yra puiki iliustracija to, kur nuveda nepamatuotos ambicijos ir kova dėl valdžios. William Shakespeare drama vadinasi Julijus Cezaris, tačiau šioje pjesėje daug daugiau dėmesio skiriama ne vienam žymiausių istorijoje karvedžių, o jo geriausiam draugui Brutui. Istorija remiasi tikrais įvykiais ir pasakoja apie Julijų Cezarį Romos klestėjimo laikais. Valdovo priešininkai, bijodami vis didėjančios Cezario galios, rengia sąmokslą, į kurį įtraukia ir Brutą. Sąžiningas ir doras Brutas kurstomas žmogžudystei, o maištininkų argumentai apeliuoja į šalies gerovę bei Julijaus Cezario ambicijas, kurios gąsdina gyventojus. William Shakespeare šioje dramoje talentingai atskleidžia vidinę veikėjo kovą, kurios vienoje pusėje yra draugystė, sąžiningumas, atsidavimas ir ištikimybė, o kitoje – patriotizmas ir galia. Deja, šio konflikto nugalėtoju tapo chaosas, nusivylimas ir žlugusi Roma. Julijus Cezaris netikėjo žmonos įspėjimais ir, žinoma, nesitikėjo išdavystės iš artimiausio draugo. Net ir žinodami tikruosius istorijos įvykius, dramos skaitytojai, siužetui artėjant link kulminacijos, ramybę išlaikys sunkiai – autoriaus įtaiga ir talentu abejoti neverta. Sąmokslas, išdavystė, valdžia, galia, žmogiškumas, draugystė – raktiniai pjesės žodžiai, o jais nusakomos temos išlieka svarbios visais laikais.