Grožinė literatūra, romanai

Miuncheno angelas Fabiano Massimi
  • Miuncheno angelas Fabiano Massimi

1931 m. rugsėjo 19 d. Miuncheno Princo regento aikštės 16-o namo bute buvo aptiktas jaunos moters Angelos Raubal, vadinamos Geli, kūnas. Atrodytų, eilinė byla, tačiau akis badė kelios svarbios detalės: butas priklausė Vokietijos nacionalsocialistų partijos pirmininkui Adolfui Hitleriui, o žuvusioji buvo jo mylimiausia dukterėčia. Bylos tyrimas patikėtas Miuncheno kriminalinės policijos komisarui Zigfridui Zaueriui ir jo padėjėjui Helmutui Forsteriui. Įkalčiai ir teismo medicinos ekspertizė rodė, kad mergina nusišovė savo dėdės pistoletu. Tai patvirtino ir įvykio liudininkai. Regis, byloje būtų galima dėti tašką. Tačiau Zauerio tai neįtikina. Nors oficialiai byla baigta, jis žingsnis po žingsnio narplioja sudėtingą ir painų nusikaltimo voratinklį, kuriame įsipainioję ne tik ryškiausi fašistų partijos veikėjai, bet ir pats Hitleris. Atskleista tiesa apie fiurerį mestų šešėlį netik jam, bet ir visai partijai. Kartu pakeistų Vokietijos istoriją. Zaueriui teks priimti sunkų sprendimą, o priešininkai padarys viską, kad tiesa niekada nepaaiškėtų. „Miuncheno angelas“ – tikrais faktais paremtas detektyvinis romanas, kurio siužetas sukasi apie mįslingą Adolfo Hitlerio dukterėčios Angelos Raubal mirtį. Fabiano Massimi, ne vienus metus praleidęs archyvuose, naudodamasis policijos tyrimo medžiaga sukūrė daugiasluoksnį ir intriguojantį istorinį pasakojimą apie fašistų iškilimą ir priešininkų kūnais nuklotą jų žygį į Vokietijos valdžios viršūnę.

Skaityti daugiau... Skaityti mažiau

Šios knygos šiuo metu neturime. Galite užsisakyti pranešimą el.paštu jei šią knygą vėl turėsime pardavime


Jums taip pat gali patikti

chat Skaitytojų vertinimai (0)

Kviečiame vertinti bei komentuoti savo perskaitytas knygas ir susirasti skaitymo bendraminčius.

Šiuo metu įvertinimų nėra.
shopping_cart Krepšelis (0)

Pagauk prasmingą mintį

Noriu, kad mes iš visų jėgų gyventume jausdami pilnatvę. Tikrai siaubingai jaučiuosi tada, kai suprantu, jog žmogus nugyveno gyvenimą, kuris neišreiškė jo sielos. Jis nematė nieko kita, tik "turėjau" ir "reikėjo", kažką kaltindamas, save ramindamas.

V.Satir

Skaitytojų vertinimai

Stepių vilkas. Paskutinė Klingzoro vasara

Labai patiko

2012 balandžio 24

Jurgis ant stogo, Palangoj ir kitur

Labai patiko

2017 vasario 5

Liepsnojantis įtūžis. Bado žaidynės 3 knyga

Labai patiko

2011 lapkričio 22

Vampyrų kalnas

Patiko

Na štai paskutinė lietuviškai išversta...odė įdomiausia, nors gaila trumpiausia

2013 balandžio 26

Širdies muzika

Patiko

2014 gruodžio 2