„Nevilties miestas“ – distopija apie uždarą miestą, kur maišosi tautybės ir epochos, o viskas grindžiama egalitarinė absurdiškos lygybės sistema. Čia saulė įsijungia ir išsijungia fiksuotu laiku, nelyg elektros lemputė, o pats miestas išsidėstęs ant beribės atbrailos, kurios vienoje pusėje žioji bedugnė, o kitoje stūkso dangų remianti uola.

Veiksmas vyksta paslaptingame ir mįslingame pasaulyje, kuriame vykdomas milžiniško masto sociologinis eksperimentas. Į miestą gyventi atkeliami žmonės iš skirtingų šalių ir laikotarpių – vokiečiai iš XX a. penktojo dešimtmečio, amerikiečiai iš septintojo ar švedai iš aštuntojo. Šie bandomaisiais triušiais tapę žmonės nežino nieko apie eksperimento aplinkybes ir tikslus. Nepaisant to, jie be problemų susikalba skirtingomis kalbomis ir nuolat keičiasi atliekamais darbus. Ilgainiui eksperimentas tampa nekontroliuojamas ir ši lygybės sistema žlunga – ją keičia diktatūra.

Pagrindinis knygos „Nevilties miestas“ herojus – Andrejus Voroninas – astronomas iš XX a. šeštojo dešimtmečio Leningrado. Jis įsitikinęs eksperimento prasmingumu ir yra jam nuoširdžiai atsidavęs, nors iš pradžių mieste jis dirba tik šiukšlių rinkėju. Ilgainiui jo pareigos kyla, jis tampa laikraščio redaktoriumi, užimas aukščiausius politinius postus ir, galiausiai, gauna svarbią ir lemtingą užduotį.