Iš pradžių ji drasko sienas, kol susikruvina pirštus. Aklina tamsa, nė vieno daikto. Iš kambario nėra vilties pasprukti. Nėra pagal ką skaičiuoti laiką, dienas, savaites, metus. Bet ji prisiekia sau neišprotėti. Ji nesuteiks pagrobėjams pasitenkinimo anksčiau, nei ją užklups mirtis. 

Kolegoms iš žmogžudysčių skyriaus įsipykęs Kopenhagos detektyvas Karlas Mjorkas perkeliamas į naujai  sukurtą  „Q skyrių" neišspręstoms byloms tirti. Pirma į rankas patekusi beviltiška byla - politikės Meretės Lingard, kuri dingo prieš penkerius metus. Visi sako, kad moteris seniai mirusi. Visi tvirtina, kad tai tik laiko gaišimas. Bet Karlui neatrodo, kad jie teisūs...

Balsas tamsoje niūrus, iškraipytas ir negailestingas. Jis sako, kad moters kančios baigsis, kai ji atsakys į vieną paprastą klausimą. Tą, kurį pati sau uždavė milijoną kartų:

UŽ KĄ VISA TAI?

Jussi Adler-Olsenas gimė Kopenhagoje 1950 m. garsaus psichiatro šeimoje. Mokėsi medicinos, sociologijos ir kinematografijos, pradėdamas rašyti dirbo žurnalo redaktoriumi ir leidėju. Adler-Olsenas jau buvo garsus ir vertinamas Skandinavijoje, kai parašė Moterį narve, pirmąjį iš keturių romanų apie „Q skyrių". Adler-Olseno detektyvai išleisti 35 kalbomis, tarp kurių kinų, vokiečių ir japonų. Daugelyje šalių jo kūriniai atsidūrė bestselerių viršūnėse. Kaip geriausio metų skandinavų detektyvo autorius Jussi pelnė Stiklinio rakto apdovanojimą, kurį anksčiau yra gavę Henningas Mankellis, Stiegas Larssonas ir Jo Nesbø. Istorijos apie detektyvą Karlą tęsinį skaitykite knygoje Fazanų žudikai.