Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) - žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija. Prieštaringai dėl savo įsitikinimų vertinamas gimtojoje šalyje rašytojas savo romanais pavergė viso pasaulio skaitytojus.
Naujoji Nobelio premijos laureato knyga "Nekaltybės muziejus" pasakoja apie meilę - tokią, kad jai įamžinti prireikė muziejaus.
Stambulas, 1976-tieji metai. Trisdešimtmečio Kemalio nekankina jokie rūpesčiai; jis turtingas, jo laukia puiki ateitis, sužadėtinė Sibelė priklauso gerai, tinkamai šeimai, jie myli vienas kitą ir netrukus ketina susituokti. Tačiau sutikęs seniai nematytą tolimą giminaitę, aštuoniolikmetę Fiusuną, Kemalis stačia galva neria į meilės verpetą. Apgirtęs nuo aistros, jis supranta, kad vedybos su neturtinga Fiusuna neįmanomos, tačiau išsiskyrimas atrodo dar labiau nepakeliamas. Aistra ir meilė prieš įsipareigojimus, baimę prarasti padėtį visuomenėje ir kaltę - visa tai veda į neišvengiamą tragediją, po kurios Kemalis visą save pašvenčia tam, kad judviejų meilės istorijai sukurtų muziejų. Muziejų, kuriam lygaus nėra visame pasaulyje: butą, kuriame susitikinėdavo įsimylėjėliai, Kemalis paverčia paminklu tam laimingam laikui ir jausmui, pražuvusiam kartu su Fiusuna. Galingam jausmui, sugriovusiam planuotą ateitį, tačiau savo nekaltumu pavertusiam Kemalį kitu - išdidžiu ir garbingu - žmogumi.
"Nekaltybės muziejus" - tai liūdna, subtili ir nepaprasta meilės istorija apie du įsimylėjėlius, brangiai sumokėjusius už savo aistrą, baimę, prisitaikėliškumą ir nekaltumą.