Pakankamai subalansuotas: knyga neperkrauta studentijos, bohemos gyvenimu aštuoniasdešimtųjų Ispanijoje – taip išvengiant aprašymų, kurie būtų suprantami ir įdomūs tik „vietiniams“. Kelią į literatūrą pradėjusi erotiniu romanu, rašytoja nepamiršta šio gyvenimo prieskonio ir apžvelgiamoje knygoje, tačiau iki pornografijos nenusiritama. Sekso trise temoje išvengusi pagundų nuklysti į pikantiškų detalių aprašinėjimus, A. Grandes išvengia ir meilės romano à la Barbara Cartland: nepasakytum, kad parašyta ypatingai, bet saldumo taip pat išvengta. Romanas pradedamas mirtimi (viename iš Madrido aukcionų vertintoja dirbanti Marija Chosė Sančes sulaukia skambučio iš Valensijos Dailės akademijoje dėstytojaujančio Chaimės Gonsaleso apie garsaus dailininko Marko Molinos Šulco savižudybę), mirtimi baigiasi ir visi trijulės santykiai (tiek tiesiogine prasme – vieno iš trijulės mirtimi, tiek perkeltine – kaip minėta, draugystė subyrėjo). Tačiau mirtis, kaip ir menas, meilė bei seksas, šioje knygoje yra tiesiog gyvenimo dalis, faktas, neturintis apibendrinančios ar egzistencinės reikšmės.