Skaitytų knygų knygynas 
“Žmonių knygos”

Čia galima knygas pirkti, parduoti, keisti, išsinuomoti ... 
Adresas: Valančiaus 16, Kaunas. Darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16, VII nedirbame
 8 (689) 73 576,  8 ( 37) 205 467
Slide 1Slide 1Slide 1Slide 1
Sekti

ASSKAITAU knygų lentyna

Jei Jums įdomu ką skaito ir komentuoja šis skaitytojas, paspaudus "sekti" gausite pranešimus į el.paštą apie naujas knygas įdėtas į šio skaitytojo lentyną.

Į šią lentyną dedamos knygos, kurios LABAI LABAI patiko, kurias mielai perskaityčiau dar kartą ir būtinai rekomenduoju paskaityti. Tai knygos palikusios didelį įspūdį.


Dešimtasis ratas
Jodi Picoult 2010 m.
Dešimtasis ratas
Dingusi
Karin Alvtegen 2006 m.
Dingusi
Devyniolika minučių
Jodi Picoult 2010 m.
Devyniolika minučių
Mirties chemija
Simon Beckett 2011 m.
Mirties chemija

“Nudirbkite namų ruošos darbus, pakeiskite vakaro planus, nes, kai paimsite į rankas šią knygą, visa kita taps nebesvarbu!”

Didžioji detektyvų nemėgėja pasiduoda. Keliu baltą vėliavą ir lenkiuosi prieš rašytojo talentą. Visada teigiau, kad nemėgstu skaityti fantastinių knygų ir detektyvų. T. Gerritsen, J. Grange padėjo pralaužti šiuos ledus, bet po šios knygos, aš galiu drąsiai teigti: taip, man patinka detektyvai (ir trileriai).
“Mirties chemija” - pirmasis britų muzikanto ir reporterio detektyvas, kurį jis nusprendė parašyti po apsilankymo “Lavonų ūkyje” (“The body farm“). Detektyvas, išgarsinęs autorių visoje Europoje ir supažindinęs mus su Deividu Hanteriu, pagrindiniu knygų serijos veikėju.
D. Hanteris - žymiausias Anglijos teismo medikas. Po skaudžios nelaimės atsidūręs atokiame Manhamo kaimelyje. Tikėdamasis pabėgti nuo praeities, jis ramiai dirba paprastą daktaro darbą, slepia nuo žmonių buvusią profesiją bei bando pritapti prie tenykščio gyvenimo.
Po kelių metų kaimelį sukrečia nelaimę - pradeda dingti moterys. Rasti lavonai bjauriai sudarkyti, įtariamųjų nėra, motyvų taip pat. Įtarimo šešėlis pradeda kristi ir ant pačio daktaro Deivido. Ypač po to, kai jis prisipažįsta, kuo dirbo anksčiau ir padeda policijai aiškintis žmogžudystes.
Knyga kupina įtampos ir baimės. Autorius smulkiai aprašo kaip atrodė aukos, nusikaltimo vietos, daug teismo medicinos detalių. Tikra palaima CSI mėgėjams. Kartais skaitydama netgi girdi tą, aplink lavoną skraidančių musių, zvimbesį.
Daug dėmesio skiriama veikėjų psichologiniams portretams. Kaip teigia pats rašytojas, jį domina ne tik, kodėl žmonės elgiasi kaip pabaisos, bet ir tai, kaip jie patys save pateisina. Kodėl žmonės yra tokie žiaurūs vieni kitiems? Ar mes jau gimėme su blogio genu ar įgijome jį bręstant?
Rašytojas meistriškai manipuliuoja visa istorija, tampo skaitytoją kaip už virvučių ir tyčiojasi iš jo. Tačiau tyčiojasi gerąja prasme. Vos tik leidžiame sau patikėti pateiktais faktais, kai gauname šlapiu skuduru per veidą, kad ne viskas taip paprasta ir ne viskas taip gražu. Knygoje buvo tokia vieta, kurią perskaičiusi aš užverčiau ją ir susiėmiau už galvos. Man tiesiog reikėjo atsigauti ir suvokti, ką perskaičiau. Įpusėjus skaitymą, maniau, kad jau atspėjau žudiką, jeigu ir ne, tai bent jo motyvą tikrai. Maniau, bus pirmasis detektyvas, kur taip greit viską perpratau. Cha. Net ne į tą pusę mąsčiau.
Rekomenduoju perskaityti visiems detektyvų mylėtojams ir ne. Galbūt pakeisite nuomonę, kaip ir aš. Tikrai gera knyga, prikaustanti jus nuo pat pirmų puslapių. Viena iš tų, kurią norisi greitai perskaityti, nes įdomu sužinoti pabaigą, bet kai sužinai, pasidaro gaila, kad knyga jau baigėsi.
Balandžio mėnesį pasirodys nauja S. Beckett knyga “Įrašyta kauluose”. Tikiuosi, kad leidykla išleis visas šios serijos knygas.
Įdomu. “The body farm” pirmiausiai išgarsino rašytoja Patricia Cornwell, to paties pavadinimo romane. Tai vieta JAV, Tenesio valstijoje, kur žmonių palaikai naudojami moksliniams tyrimams. Ypač siekiant nustatyti, kada ir kaip žmogus mirė. Kokie procesai vyksta po jo mirties ir pan. Šios žinios praverčia tiriant įvairias žmogžudystes ir nusikaltimus.

Puikybė ir prietarai
Jane Austen 2008 m.
Puikybė ir prietarai

Į šią lentyną dedamos knygos, kurias buvo gera skaityti, tačiau antrą kartą tikrai nebeskaitysiu. Tai knygos nepalikusios pernelyg didelio įspūdžio, tiesiog jaukiai, maloniai praleistas laikas.


Sula
Toni Morrison 2009 m.
Sula

Toni Morrison - amerikiečių rašytoja, 1993 m. laimėjusi Nobelio literatūros premija. Įtraukta tarp 10 rašytojų, kurie pakeitė pasaulį.  Kaip rašoma straipsnyje: “po Morrison pasaulis negalėjo nepripažinti, kad vyrai ir moterys, juodaodžiai ir baltieji, kalba skirtingomis kalbomis ir kad visi jie lygiaverčiai”.
“Mylima” - pirmoji mano įsigyta autorės knyga, taip ir parduota neperskaityta. Šią knygą pirkau irgi ne sau, konkursui.  Bet šį kartą nusprendžiau knygą perskaityti. Ir negaliu tuo atsidžiaugti. Kodėl anksčiau neskaičiau jos knygų? Bijojau, kad bus per sudėtinga, numesiu net nebaigusi skaityti.
“Sula” - tai istorija apie dvi drauges - Sulą ir Nelę. Jų santykius vaikystėje, likimo peripetijas, išdavystę ir tikros draugystės supratimą senatvėje. Sula kiek kitokia nei likusieji Dugno aukštumos gyventojai. Nesielgianti pagal nustatytas normas, viliojanti draugės vyrą, negalvojanti, ką kiti pagalvos apie ją. Jos nederamas elgesys netgi priverčia miestelio gyventojus pradėti elgtis dorai, kad tik nebūtų kaip ji.
Šioje knygoje nerasite “Dėdės Tomo trobelės” scenarijaus, nerasite itin akcentuotos juodaodžių ir baltaodžių priešpriešos. Čia svarbiausia Sula ir ją supantis pasaulis. Tačiau negalime paneigti, kad Sulos gyvenimo paveikslas knygoje, neiškelia tos opios, rasizmo problemos bei su ja iškylančiais klausimais.

„Taip. Bet mano vienišumas yra mano. O va tavo vienišumas yra kažkieno kito. Sukurtas kažkieno kito ir tau atiduotas. Neįtikėtina, ar ne? Padėvėtas vienišumas.“

Ši knyga man patiko ne tik savo istorija, veikėjų charakteriu atskleidimu, bet savitu rašymo stiliumi. Stiliumi, kuris man skambėjo kaip poezija. Puikūs dialogai, savita kalba, aprašymai. Šią knygą galėčiau rekomenduoti vien dėl to, kad skaitydami pajustumėte žodžių žaismus, sakinių skambesius, mistiką bei jausmingumą. Kaip klausantis geros muzikos.


Į šią lentyną dedamos knygos, kurias pabaigiau skaityti tik todėl, kad pradėjau. Visiškai nieko ypatingo, net gi nuobodoka, banaloka ir pan. Nerekomenduoju, nes tikrai yra vertesnių dėmesio knygų.


Firminas
Sam Savage 2009 m.
Firminas

Kai niekaip nepavyksta parašyti geros knygos, geriausiai rašyti apie knygas. Tokį receptą pabandė knygos autorius ir po ilgų keturiasdešimt nesėkmingų metų, sukūrė gyvenimo šedevrą.
Firminas nei žmogus, nei fantastinė būtybė. Neturės jis ir antgamtinių galių, ir nebus antras virtuvės meistras Remis iš “La troškinys”. Firminas - eruditiška žiurkė, gyvenant Bostono knygyne. Iš pradžių jis, stokodamas alkoholikės mamos pieno, tik graužė knygų lapus, bet vėliau išmoksta skaityti ir pasineria į knygų pasaulį.

“Leidau knygoms įžengti į sapnus, o kartais sapnuodavau knygose save. Glaudžiau trapų Natašos Rostovos liemenį, jaučiau jos delną ant savo peties, ir mudu šokome...”

Knygos anotacijoje rašoma, kad tai šmaikštus, juokingas pasakojimas. Aš retai šypsojausi skaitydama. Netgi priešingai, man tai labiau melancholiška ir graudi istorija. Firminas - tarsi rašytojo alter ego.  Galbūt netgi visų rašytojų ar menininkų. Autorius knygoje verčia pamąstyti apie kiekviename menininke slypintį žiurkiną: “Kad ir koks mažas būtum, tavo beprotybė gali būti tokia pat didi kaip kitų”.
Man patinka skaityti knygas apie knygas. Kai yra minimos kitos knygos, kiti autoriai. Nudžiungi, kai supranti užuominą, esi skaičiusi tą knygą. Naują, negirdėta pavardę užsirašai ir vėliau pasidomi. Tokių paminėjimų knygoje rasite daug. Juk tai Firminas, žiurkė, pažįstanti J. Joyce ir bendravęs su F. Dostojevskiu.
Knygą perskaičiau per kelias valandas, bet tikėjausi iš jos daugiau, žymiai daugiau. Pritrūko man spalvingesnio siužeto, įdomesnių personažų (be Firmino), aprašymų apie knygas ar gyvenimą bibliotekoje.


Į šią lentyną dedamos tikrai ne mano skonio knygos, kurias per klaidą pradėjau skaityti. Gaila laiko tokiems “skaitalams”, net nepabaigiau skaityti.


Gabrovo šypsenos
Goda Ferencienė 2009 m.
Gabrovo šypsenos

Knygos įvade rašoma, jog “skaitytojo supažindinti su Gabrovu ir gabroviečiais nereikia. Bet kuriame pasaulio žemyne jaunas ir senas pasakys, kad Gabrovas - pripažinta pasaulinė juoko sostinė”.  Tokiems, kaip aš, nežinojusiems, kas yra Gabrovas, pasakysiu, kad tai miestas vidurio Bulgarijoje. Miestas, kuriame įkurtas vienintelis Europoje satyros ir humoro muziejus.
Šią knygą atsitiktinai radau savo lentynose, tvarkant senas knygas. Knygos sudarytoja ir vertėja - Goda Ferensienė. Taip, taip ta pati laputė, kūmutė, mėgstanti gyvenimo būdo laidose papasakoti buvusias elitinio gyvenimo paskalas ir kaip gyveno Brazauskai. Ji yra išleidusi ir atsiminimų knygą “Vakar ir šiandien” . Tai mane nustebino ir paskatino perskaityti šią knygą.
Knygą sudaro humoristinės miniatiūros. Visų tematika vienoda - taupumas. Kadangi gabroviečiai visame pasaulyje garsėja būtent šia savybe. Jie nekviečia svečių į namus, arbatą geria be cukraus, kelnes siūdinasi didesnes, kad užtektų ilgam, ilsisi kalnuose, o ne prie jūros (nes taip pigiau). Ir dar daug įvairių situacijų, kuriose atsiskleidžia keistas, kartais nesuvokiamas jų elgesys ir juokas.
Man asmeniškai, knyga pasirodė visiškai nejuokinga. Vieną kitą anekdotą galima perskaityti, bet kai vis apie tą patį, tai pasidaro nuobodu. Iš serijos, jeigu kasdien suvalgytum po ledų porciją, po kiek laiko tau jie nusibostų? Buvo tik keletą vietų, kuomet nusišypsojau ar nusijuokiau balsu. Išrinkau keletą miniatiūrų, kurios pasirodė vertos publikavimo ir parodymo jums.

Reklama
- Vadinasi, čia pats naujausias audinys?
- Tiktai vakar gavau, tiesiog iš fabriko.
- O ar jis neišbluks?
- Ką jūs! Daugiau kaip mėnesį kabojo vitrinoje, ir nieko jam neatsitiko!

Nemokamai
- Aš visada svajojau pabūti tolimose šalyse. Įdomu, kiek kainuotų kelionė po Europą?
- Nė kapeikos.
- Kaip - nė kapeikos?
- Svajoti galima nemokamai.


Į šią lentyną dedu knygas, kurias labai norėčiau perskaityti. Jei turite šią knygą ir Jums ji nereikalinga, atneškite ją į knygyną “Žmonių knygos”. Aš norėčiau ją įsigyti.
Dalinkimės skaitymo malonumu. Knygas gera skaityti… Ačiū.


Ulisas. 1 dalis 1-12 sk.
J. Joyce 2003 m.
Ulisas. 1 dalis 1-12 sk.


Atgal

Naujo vartotojo registracija



Pagauk prasmingą mintį...

Likimas neverčia tavęs eiti ten, kur nenori. Renkiesi pats. Likimas priklauso nuo tavęs.

R.Bach "Mesijo vadovas"

Skaitytojų vertinimai

Ateitis jau atėjo

Labai patiko


HB 2015-03-02 18:32:33

Vytinės juostos

Labai patiko


JRez 2019-11-18 10:08:39

Karalienė Bona

Labai patiko


RASAZIL 2018-05-18 10:27:42

Istorija apie prarastą mergaitę. Neapolietiška saga 4

Labai patiko


EditaMe 2020-03-04 10:36:49

Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka. Neapolietiška saga 3

Labai patiko


EditaMe 2019-09-18 09:23:17

Visi įvertinimai >>