Noriu, kad mes iš visų jėgų gyventume jausdami pilnatvę. Tikrai siaubingai jaučiuosi tada, kai suprantu, jog žmogus nugyveno gyvenimą, kuris neišreiškė jo sielos. Jis nematė nieko kita, tik "turėjau" ir "reikėjo", kažką kaltindamas, save ramindamas.
F.Dostojevskis "Broliai Karamazovai"
Juk pasijusti įžeistam kartais gali būti ir malonu, ar ne tiesa? Ir juk žino žmogus, kad niekas jo neįžeidė, kad jis pats įžeidimą sugalvojo ir primelavo dėl gražumo, pats perdėjo, kad dailingiau atrodytų, prie žodžio prikibo ir iš adatos vežimą priskaldė, - pats žino tai ir vis dėlto pirmas įsižeidžia, taip įsižeidžia, jog net malonumą, didelį pasitenkinimą jaučia, o šitaip ir neapykantą išsiugdo...
Atgal