D.Levithan "Įsimylėjėlių žodynas"

Beprasmiška vengti malonumo vien dėl to, kad jis yra nepasiekiamas kitam, atsisakyti laimės tik todėl, kad kitas yra nelaimingas. Kiekvieną sekundę, kai mes juokiamės ir paikiojame, kas nors savo guolyje krioguoja ir miršta, už tūkstančių langų slypi skurdas ir žmonės kenčia alkį, yra pasaulyje ligoninės, akmenų skaldyklos ir anglių kasyklos, kad fabrikuose, raštinėse, kalėjimuose nesuskaičiuojama daugybė žmonių kas mielą valandą tempia savo jungą ir kad nė vienam iš jų nebus lengviau kęsti savo nedalią, jei dar kitas beprasmiškai kankinsis. Jeigu pamėgintum aprėpti mintimis visas negandas, kurios tuo pat metu ištinka žmones žemėje, tau tuoj išlakstytų miegai ir išblėstų šypsena lūpose. Bet mus slegia ir gniuždo ne išgalvotos, ne įsivaizduotos nelaimės, iš tikrųjų sukrėsti žmogų gali tik tai, ką jis pats regi savo užjaučiančiomis akimis.