Ar lietuvių etninė muzika mokykloje vis dar aktuali? Šiandien, kai vaikai iš rankų nepaleidžia mobiliųjų telefonų ir planšečių, kam nors gali pasirodyti, kad ji jau atgyveno. Nors etninė muzika bendrojoje muzikos pedagogikoje tradiciškai užima svarbią vietą, vis dėlto ji neretai atsiduria akademinės ir populiariosios muzikos šešėlyje.

Šioje knygoje "Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje" siekiama atskleisti lietuvių muzikinio folkloro pedagogines galimybes, parodyti, kad ugdymo požiūriu jis ir šiandien neprarado aktualumo. Pradiniame muzikinio ugdymo etape muzikinis folkloras naudotinas kaip paranki ugdymo priemonė, padedanti vaikams mokytis muzikuoti ir kurti, klausytis muzikos ir ją suprasti. Archajinių žanrų melodijose glūdinčios elementariosios muzikinės struktūros (siauros apimties mažalaipsnės dermės, trukminio ritmo dariniai) atitinka pradinukų muzikos suvokimo ir raiškos galimybes. Kompetentingo pedagogo rankose jos tampa veiksminga priemone, padedančia formuoti nuoseklų ir rišlų muzikos kalbos žodyną. Lyginamoji prieiga atskleidžia stebėtiną šių struktūrų universalumą: tos pačios elementariosios struktūros yra būdingos ne tik skirtingų tautų ir kultūrų archajinei muzikai, bet ir šiuolaikinių vaikų muzikinei kūrybai.

Naujų galimybių muzikos pedagogikai suteikia smulkieji tautosakos žanrai. Greta paukščių balsų pamėgdžiojimų, skaičiuočių ir greitakalbių naudotini rimuoti mįslių ir patarlių tekstai. Elementariosios ritminės ir melodinės sutartinių struktūros ypač tinka pradinių klasių mokiniams; jos naudingos ne tik mokantis dainuoti keliais balsais, bet ir solfedžiuoti, skaityti natų raštą, komponuoti, groti paprastais muzikos instrumentais.