"Moteris lange" - nepaprasta istorija apie meilę, netektis ir beprotybę.

Manhetene gyvenanti 38 metų Ana Foks dar visai neseniai buvo sėkmingai dirbanti vaikų psichoterapeutė, turėjo šeimą, tačiau dabar ji viena gyvena milžiniškame name ir jau dešimt mėnesių neišeina į gatvę. Kartais ją aplanko vyras. Anos vyras ją paliko, pasiimdamas su savim jų 8-erių metų dukrą ir ji veltui prašo juos sugrįžti. Giminaičiai jos nelanko, nors Ana kartais kalbasi su jais telefonu. Visgi Ana tiki, kad jos gyvenimas pagerės.

Ana Foks prieš metus išgyveno tragediją. Dabar ji kenčia nuo agorofobijos ir nekelia kojos iš namų - ji įkalinta savo pačios namuose. 
Vienišas savo dienas ji leidžia su taure vyno, žiūri senus nespalvotus filmus, kartais bendrauja panašių baimių turinčių žmonių interneto forumuose, vis dar elektroniniu paštu konsultuoja keletą pacientų, geria tabletes ... ir seka kaimynus. Tam ji turi snaiperio optikai prilygstantį skaitmeninį fotoaparatą, kurio dėka kasdien stebi neužtraukiančius užuolaidų ir nieko neįtariančius šalia stovinčių namų gyventojus. Šiek tiek gėdingas užsiėmimas, kuris iš tiesų niekam nekenkia. Anai tai tik dar vienas filmas, kurį ji žiūri.

Kartą kitoje parko pusėje esančiame name ji pastebi naujus kaimynus: tėvą, motiną ir paauglį sūnų. Iš pirmo žvilgsnio padori, beveik ideali šeima. Tačiau vieną vakarą stebėdama kaimynus per fotoaparato objektyvą ji pamato žiaurią žmogžudystę. Niekas ja netiki - nei policija, nei kaimynai, nei pažįstami. Niekas jos nesiklauso. Ar vaistų ir alkoholio kokteiliai galėjo sukelti tokias haliucinacijas? 
Nuo įkyriai ją persekiojančių minčių apie matytą nusikaltimą Anos susikurtas saugus pasaulis pradeda byrėti ... Kur tiesa ir kur pramanas? Ar tai, ką ji matė, buvo netikra? Ana gali pasikliauti tik pati savimi ir tiesą jai teks išsiaiškinti pačiai.
Anos susikurtas uždaras gyvenimas pamažu virsta Hičkoko filmu.