Trokštame palaikyti ryšius su mirusiaisiais: jų ilgimės, norime jų atleidimo ir patvirtinimo, kad, pasibaigus fiziniam mūsų gyvenimui, laukia kitas. Sapnų metu mūsų kontaktas su mirusiaisiais yra tikras. Mes galime išvystyti savo įgūdžius ir tapti sielos vadovais. Kontaktas su mirusiais, ypač sapnavimo metu, yra labai natūralus dalykas dėl trijų priežasčių: jie neišnyko; jie ateina mūsų aplankyti; mes per sapnus nukeliaujame į jų karalystę. Mirusieji dažnai yra su mumis. Dėl įvairių priežasčių jie gali pasilikti arti Žemės. Jie būna šalia mūsų, nes yra pasimetę ar susipainioję, įsitvėrę pažįstamų žmonių, aplinkos, senų įpročių - tokiais atvejais jiems reikia skubiai padėti keliauti tolyn. Jie gali gaišuoti dėl nebaigtų darbų, norėdami ištaisyti padarytas klaidas ar aplaidumą, kuriuos tik dabar, žvelgdami iš Anapusinio Pasaulio, aiškiai suvokė esant. Jie sugrįžta, kad mus sergėtų, prisiimdami patarėjo ar "šeimos angelo" vaidmenį.Šamanas ir australų profesorius Robertas Moss'as pasakoja apie sapnus ir vizijas, kurie atidengia kitą pasaulį.

Svarbiausia knygos "Mirusieji sapnuose ir vizijose" mintis - nereikia laukti mirties, kad prisimintume tai, ką žino mūsų siela. Pateikti pasakojimai ir praktiniai užsiėmimai ragina gyventi drąsiai, kad sielos gyvenimas būtų aistringas ir turtingas, kad nebijotume suvedamų durų, už kurių laukia mirtis.
Remdamasis asmenine patirtimi bei senovinėmis ir vietinėmis tradicijomis, Moss'as pateikia uždegančias istorijas. Būdamas nepaprastai įžvalgus, autorius turi sąsajų su poetu W. B. Yeats'u, kuris puoselėjo ambicijas parašyti knygą Western Book of the Dead, kad patenkintų mūsų laikų sielų alkį. Moss'as mus moko tiesos, kad "nėra mirties - mes tik pakeičiame pasaulius".