Bhagavadgyta sanskrito kalba reiškia Viešpaties giesmė. Šis filosofinis traktatas įeina į Mahabharatos, milžiniško indų epo, sudėtį ir, manoma, atsirado apie III a. pr. Kr. Iš esmės Bhagavadgyta nagrinėja įvairius savęs ir Dievo pažinimo būdus, kuriuos galima vadinti universaliais, nes pats Dievas Bhagavadgytoje skelbia: Kad ir kokį žmogus pasirinktų kelią į Mane, tai bus Mano kelias.

Į originalią Bhagavadgytą galima žvelgti kaip į meno kūrinį, istorinį paminklą, taip pat - kaip į žemėlapį, padedantį pažinti tikrovę ir rasti savo būties kelią, kaip kad sako Džekas Holis, šio Bhagavadgytos varianto sudarytojas.

Originali Bhagavadgyta užrašyta sanskrito kalba eiliuotais posmeliais (šlokomis), susidedančiais iš dviejų eilučių. Angliška versija (Vakariečio vadovas), kurios vertimą į lietuvių kalbą dabar laikote rankose, atsirado ne tiesiogiai verčiant iš sanskrito, o kompiliuojant įvairius vertimus ir paaiškinimus. Dž. Holis išplėtojo glaustų posmelių mintį ir užrašė juos proza. Tuo būdu jis siekė padaryti kūrinį suprantamesnį platesniam skaitytojų ratui.