65-68 m. po Kr., tai yra treji paskutiniai Romos imperatoriaus Nerono valdymo metai. Didysis filosofas Seneka apkaltinamas dalyvavęs sąmoksle prieš imperatorių ir jam įsakoma mirti. Jo žmoną palaužia sielvartas, bet ji stengiasi atsitiesti kaip šalnos pakąsta gėlė ir rasti sielos ramybę...

Rašytoja primena seniai aktualų klausimą ir įtaigiai pagrindžia hipotezę, kas gi tais neramiais laikais sukūrė tragediją „Oktavija", pasakojančią apie jaunutę Nerono žmoną, žiauraus imperatoriaus pasmerktą tremčiai ir mirčiai.

Savitas pasakojimo būdas nejučia nukelia skaitytoją į praeitį, atskleidžia gyvą kasdienį Romos imperijos gyvenimą ir liudija šiltus ir taurius, per amžius nekintančius žmonių santykius ir jausmus.