Romano „Teo kelionė" pagrindinis veikėjas - smalsus, protingas, kompiuterinius žaidimus mėgstantis keturiolikmetis paryžietis Teo sunkiai suserga. Jo teta Marta pasiūlo gydytis kitaip - keliaujant atrasti savo vidinę jėgą. Tėvams leidus, Marta išsiveža sūnėną į tolimą kelionę - supažindinti su viso pasaulio religijomis. Kelionė - tai būdas ne tik pamatyti nauja, bet ir atverti savo sielos duris.

Rašytoja, plėtodama romano intrigą, aiškiai, protingai ir lakoniškai išdėsto didžiųjų ir mažųjų religijų pagrindus ir principus. Ji tarsi gidas be išankstinių nuostatų veda prie didžiausių žmonijos sielos lobių.

Keliauninkai apsilanko daugybėje šventų vietų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Amerikoje, pabuvoja Jeruzalėje, Kaire, Romoje, Kiote, Džakartoje, Maskvoje, Stambule, Mekoje, Niujorke... Kaskart Teo turi atspėti tolesnį kelionės tikslą, jam įvairiose vietose ir įvairiais būdais perduodamos žinutės, kurias perprasti kartais padeda telefonu mylimoji Fatu, likusi Paryžiuje. O apie krikščionybę, judaizmą, islamą, budizmą, hinduizmą, daoizmą, protestantizmą, Amerikos indėnų kultus berniukui pasakoja spalvingi tetos Martos bičiuliai - išminčiai, kunigai, šventikai, žyniai ir burtininkai.

„Teo kelionė", lyginama su garsiuoju norvego Josteino Gaarderio „Sofijos pasauliu", - tai knyga-šaltinis, skaitytojams padėsianti malšinti žinių ir naujų dvasios potyrių troškulį. O ją užvertus, ne vieną užvaldys nenugalimas noras keliauti ir... pasveikti kaip jaunasis Teo.