Gavęs šansą išgyventi viduramžių Japonijoje, Džonas Blektornas iš egocentriško „purvino barbaro" pamažu virsta asmenybe, kuri pajėgia suvokti nepaprastą, itin egzotišką japonų grožio, proto sampratą, neįtikėtiną moralinių, dorovinių bei filosofinių vertybių sistemą. Giliai jaudinanti ir viena gražiausių visoje beletristikoje yra Džono ir Mariko meilės istorija. Tiesą sakant, knyga turi tokią įtaigą, kad ir Džonas, ir Mariko, ir Toranaga ir kai kurie kiti personažai skaitytojo sąmonėje tampa labiau realūs, negu žmonės iš šio, „nepramanyto", pasaulio.