Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche (1844–1900) daug nuveikė nuvainikuojant Vakarų mąstymo tradicijoje klestėjusius metafizinio mąstymo principus, išplėtojo savitą raiškos stilių, kuris skyrėsi nuo anksčiau vokiečių filosofijoje viešpatavusio akademinio žargono. Šis „nemalonių“ tiesų filosofas“, kaip jis save vadino, į filosofijos centrą iškėlė neklasikiniam mąstymui būdingas „gyvenimo“ ir „valios galiai“ sąvokas, kurioms suteikė egzistencinį atspalvį.