Kas būtų, jeigu galėtume visiems laikams iš atminties ištrinti baisiausius prisiminimus? Kas nutiktų, jeigu tai darant kas nors nepavyktų?

Markas Lukas patiria baisiausia, kas tik gali būti: autoavarijoje, kurią pats sukelia, žūva jo žmona ir kartu dar negimęs jųdviejų kūdikis. Vyrui į sprandą įsminga skeveldra. Ta vieta nė akimirką nesiliauja skaudėjusi. Vis dėlto daug skaudesnės sielos žaizdos.

Markas niekaip negali atgauti pusiausvyros. Vieną dieną laikraštyje aptinka psichiatrijos klinikos skelbimą: naujam eksperimentui ieškoma žmonių, kurie būtų patyrę itin sunkių traumų ir nebegalėtų gyventi su nuolat kamuojančiais prisiminimais. Markas Lukas suvokia, kad tai – paskutinė galimybė. Jis nori visiems laikams pamiršti Sandrą ir kūdikį.

Bet viltis pasirodo esanti apgaulinga: jis ima suprasti, kad siaubingiausi dalykai – ne praeity, o jo dar tik laukia. Po pirmųjų bandymų grįžęs namo jis pasijunta visų atstumtas: raktas nuo buto nebetinka, prie skambučio kabo lentelė su svetimu vardu. O kai atsidaro durys... Markas pamano, kad sapnuoja košmarą.