Naujojo genties vado Braudo išvyta iš ją auginusios neandertaliečių genties, žiauriai atplėšta nuo sūnelio, žmonių dukra Aila traukia ieškoti naujų namų ir savųjų, mėlynakių šviesiaplaukių genties. Artėja žiema, moteris randa laukinių arklių slėnį ir ilgai negalvojusi jame pasilieka. Draugiją jai palaiko priglausta kumelaitė ir liūtukas. Jaunoji moteris moka rinkti maistą ir medžioti svaidykle, genties tabu bei draudimų nevaržoma laisvė leidžia išsiskleisti jos žmogiškam išradingumui.

Tolimoje Zelandonijoje į kelionę per priešistorinę Europą ruošiasi broliai Jolandaras ir Tonolanas. Šis nori surasti Didžiosios Motinos Upės ištakas, o brolis Jolandaras trokšta pamatyti kitas gentis ir pasprukti nuo... vestuvių.

Jų keliai susikerta vieną dieną, kai vienatvės ir žmonių ilgesio nukamuota Aila išgirsta šiurpų urvinio liūto riaumojimą ir... sužeisto žmogaus riksmą. Nepažįstamasis yra Kitas, toks kaip ji, žmogus. Aila jaučia baimę ir viltį, išsiilgusi artimo širdis pažįsta meilę ir atranda aistrą, kuri nulems žmonijos ateitį...