XX a. 6-ajame dešimtmetyje pasaulyje suklestėję „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai užvaldė milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi beprotiškai troško pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, dosniai šelpiančiais varguolius vien iš idėjos. Kaip tik tokią Ameriką 1965 m. parašytame romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulėms“ parodijuoja didysis XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas.

Romanas pasakoja, kaip pagrindinis romano herojus, milžiniškus turtus paveldėjęs ekscentriškas milijonierius Eliotas Rouzvoteris, apimtas kažkokios neaiškios gerumo manijos, įkūrė labdaros fondą ir visa galva paniro į vargšų bendruomenių reikalus. Tuo susirūpino Rouzvoterio artimieji, panorę perimti jo turtus ir įrodyti, kad švaistantis pinigus giminaitis tiesiog pamišo. Autorius, sumaniai vesdamas skaitytoją tariamos milijonieriaus beprotybės vingiais, tarsi užduoda retorinį klausimą – ar tik neišprotėjo visa ši pinigų kulto pavergta visuomenė?