Visuomenėje, kur vyrauja laimės kultas, sirgti depresija yra gėda. Būti psichiatrijos klinikoje – tarsi didžiausias pažeminimas. Man ne gėda nei dėl vieno, nei dėl kito. Be to, kad rašydamas šį romaną patyriau didelę laimę, dar norėčiau, kad jis padėtų tiems, kuriems gyvenime vienintelė pažįstama realybė yra skausmas. Dar tikriausiai tai knyga apie meilę. Ir juoką. Beprotišką juoką. – Vilis Normanas