„Rubinė“ – tai nuotaikingas, nuotykių kupinas pasakojimas apie šešiolikmetę Gvendoliną Šepard. Gvenė gyvena dideliame name su krūva giminaičių: elegantiška ir protinga pussesere Šarlote, kuri nuo mažumės rengiama nepaprastai ateičiai, nes, visų manymu, yra paveldėjusi kelionių laiku geną; mama, broliuku ir sesute; arogantiška močiute ir teta. O Gvenė mato ir moka šnekėtis su vaiduokliais bei lietvamzdžių chimeromis, tik niekam apie tai neprasitaria.

Vieną dieną Gvenei netikėtai nudiegia skrandį, suima blogulys, susvaigsta galva ir mergaitė atsiduria praeityje, prie savo namų durų nežinia kelintame amžiuje. Tada giminaičiai supranta tai, ką skaitytojas jau numatė iš anksto: kelionių laiku geną paveldėjo ne Šarlotė, o Gvenė.

Išaiškėjus tiesai, įvykiai ima plėtotis nepaprastu greičiu. Įžeista Šarlotė mėgina kaišioti pusseserei pagalius į ratus. Gvenė nestokoja įžvalgumo, bet yra jautri ir švelni. Gvenės tikslas – per keliones laiku išsiaiškinti šeimos paslaptį. Į praeitį ją lydi tipiškas šiuolaikinis gražuoliukas ir moksliukas Gideonas (jis, kaip ir Šarlotė, buvo rengiamas misijai nuo pat mažumės). Gvenė susižavi jo žaliomis akimis, jausmai įsiliepsnoja, bet ar ilgai jie tvers? Gideonas – tikras šelmis, linkęs pasižvalgyti į gražias merginas, be to, Gvenę erzina jo begalinis pasipūtimas.

Mergaitei neduoda ramybės daugybė klausimų, susijusių su jos šeima, ir ji žūtbūt pasiryžta juos išsiaiškinti. Tačiau kelionės laiku yra pavojingos. Per vieną jų Gvenė susiduria su paslaptinguoju grafu de Sen Žermenu ir jis įsiskverbia į jos mintis.

Kerstin Gier „Rubinė“ – tai įtraukiantis romanas, kupinas įtampos, tačiau drauge ir leidžiantis atsipalaiduoti. Pasakojimas teka sklandžiai, nestokoja išmonės ir linksmumo.