Šervudas Andersonas - žymus XX a. amerikiečių novelistas, kritinio realizmo atstovas. Š.Andersono plunksnai priklauso eilė romanų ("Tamsus juokas", "Daugybė santuokų", "Į koją"), bet vertingiausia jo kūrybinio palikimo dalis - novelės. Rašytojas - gilus psichologas, visą dėmesį sutelkęs vidiniam herojaus pasauliui atskleisti. Todėl ir jo novelės kiek neįprastos - jose nėra intensyvaus veiksmo, painaus siužeto, intrigos. Žmonės čia dažnai ateina ir išeina "iš niekur į niekur", ir tik kai kuriose novelėse minimi konkretūs įvykiai. Dažniausiai jos yra psichologiniai portretai. Š.Andersono herojai daugiausia keisti, gyvenimo palaužti žmonės, virtę "groteskais", kenčiantys dėl per didelio individualizmo, uždarumo, nemokantys rasti savo vietos visuomenėje. "Groteskai" - tai ne tik autoriaus išgalvoto Vainsbergo miestelio gyventojai, jų daugybė JAV. Rašytojas kupinas užuojautos tiems likimo sugniuždytiems "mažiems žmonėms", jis realistikškai parodo sąlygas, kurios gimdo tokius nelaimingus žmones. Š.Andersonas labai lyriškai piešia Amerikos provincijos peizažą, gamta jam tarsi veikiantis asmuo, ji papildo žmonių portretus. Žymiausi rašytojo novelių rinkiniai "Vainsbergas, Ohajas" (1919), "Kiaušinio triumfas" (1921), "Mirtis miške" (1923). Iš šių knygų ir parinkti apsakymai lietuviškam leidiniui. Jis - pirmoji lietuvių skaitytojo pažintis su Š.Andersonu.