„Mano vardas – Džekas Makolas, aš pabėgau į Romą, kad savo dukrą užauginčiau ramiai. Dabar, 1985-aisiais, lipdamas spiraliniais laiptais į savo terasą, nuo kurios atsiveria Romos stogų vaizdas, pasiėmiau muzikinę dėžutę, kurią Šaila man padovanojo per penktąsias vedybų metines. Ją prisukęs žvelgiau į Romos naktį. Tolumoje suskambo varpas lyg puolęs angelas, nuo Tibro padvelkė vėjelis. Muzikinė dėžutė grojo Mocarto 21-ąjį koncertą pianinui, vieną mano pačių mėgstamiausių muzikos kūrinių pasaulyje. Ore tvyrojo sunkūs vakarienės kvapai, kylą iš „Er Giggetto“ restorano apačioje: ant grotelių keptas ėriukas, mėtų lapai, šalavijai. Užsimerkiau ir vėl išvydau Šailos veidą.“

Pagrindinis veikėjas – tarsi „vėlė be vietos“. Jis palieka gimtąjį kraštą, Čarlstoną Pietų Karolinoje, ir kovoja su demonais, tūnančiais praeityje. O jų daugybė: mylimos žmonos savižudybė, destruktyvūs santykiai su motina ir tėvu, brolio dvasinė negalia, vaikystės draugų išsiskyrimas, artimųjų likimuose įrašyta žydų holokausto ir Vietnamo karo, Amerikos dvasinio holokausto, patirtis.

Tačiau kai nuo leukemijos ima merdėti motina, Džekas privalo grįžti į Ameriką. Taip prasideda sunkus ir ilgas kelias į susitaikymą ir atleidimą. Ilgainiui ima ryškėti ir tikroji žmonos savižudybės priežastis...

Pat Conroy (Petas Konrojus, g. 1945) – keleto Amerikos kultinių romanų ir receptų knygos autorius. Rašytojo kūriniuose labai ryškūs įspūdingo jo gyvenimo atšvaitai: nuolatinis kraustymasis į naujus namus (per 18 metų šeima gyveno 23 skirtingose Amerikos vietose), Vietnamo karo patirtis (vedė Vietnamo karo našlę su dviem vaikais), maištinga dvasia (buvo išmestas iš darbo, nes atsisakė savo studentams taikyti fizines bausmes). Romane „Pajūrio muzika“ – sardoniško humoro persmelkti dialogai ir gaivaus nuoširdumo intonacijos, taiklus žodis bei neaprėpiama fantazija. Ši autentiška ir intymi šeimos elegija atskleidžia neabejotiną autoriaus talentą.