Žmogaus gyvenimas – tarsi upė, susiliejanti su Nebūties jūra. Vilniaus mokyklų auklėtinio, 1863 m. sukilėlio, žymaus keliautojo ir mokslininko Jono Čerskio gyvenimas siejosi su upėmis. Jis gimė ant nedidelės Svalios (Svolnos) upės kranto, mokėsi prie Neries, gyveno prie Angaros ir Nevos upių, o mirė plaukdamas didžiąja Sibiro upe Kolyma. Vilniuje pasirinkęs kovos su carine priespauda kelią J. Čerskis pradžioje prievarta, vėliau – savo noru pėsčias, raitas, vežimu ir rogėmis, taip pat ir upėmis keliavo, tyrinėjo Sibirą nuo Uralo iki tolimosios Jakutijos. O iki Irkutsko, iki Lenos upės aukštupio tūkstančius Sibiro kilometrų įveikė net kelis kartus: iš vakarų į rytus 1863, 1869 ir 1891 m., iš rytų į vakarus – 1885 m.

Šioje knygoje, remiantis archyviniais dokumentais (apie J. Čerskio gimtinę, jo kilmę, mokymąsi, veiklą sukilėlių gretose, paėmimą į nelaisvę, teismą), atkuriamas ankstyvasis J. Čerskio gyvenimo kelias, jo tremtis į Sibirą, mokslinių tyrinėjimų ir atradimų sunkumai tremtyje, pripažinimas ir ankstyva mirtis. Knygos autorius, be darbo archyvuose, rinkdamas šiai knygai medžiagą 1968, 1979, 1984 ir 1987 m.įvairiomis priemonėmis nuo Neries iki Kolymos upių keliavo po Sibirą J. Čerskio gyvenimo, ekspedicijų ir tyrinėjimų vietomis. 1968 m. nuo Indigirkos iki Kolymos upių pakartojo J. Čerskio 1891 m. ekspedicijos maršrutą. Autorius savo akimis pamatė ir patyrė tai, ką matė, kur gyveno ir tyrinėjo J. Čerskis.