Povilas Kapustinskas gimė 1928 m. liepos 12 d. Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus Sičiūnų kaime.
Su didelėmis pertraukomis, kai kurių klasių egzaminus laikydamas eksternu, mokėsi Panemunyje, Pandėlyje ir Rokiškyje. Atlikęs privalomą karinę tarnybą, 1954 m. vidurinį mokslą užbaigė Vilniaus 1-oje darbo jaunimo mokykloje. Vėliau įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių, bet buvo sunku darbą suderinti su mokslu, ir studijas teko nutraukti.
Darbinę veiklą galima nusakyti keturiais daiktais: botagas, dalgis, patranka ir geologinių ekspedicijų kuprinė.
Dirbdamas laisvai samdomu darbuotoju ekspedicijoje Vakarų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, dienoraščiuose prisiminimui užsirašinėjo kaip ir kokioje aplinkoje žmonės gyvena, kas vyksta greta, šalyje ir Pasaulyje. Juose užsirašinėjo kai ką, kas tada buvo sekretno, ir kai ką net dokumentiškai tiksliai. Dėl įvairumo rašė ir eilėmis. Dalis per keturis dešimtmečius dar neišbarstytų eiliuotų užrašų išspausdinta knygoje „Eiliuoti užrašai“, o dienoraščiai – knygose „Sajanuose“ ir „Tolimais maršrutais“.
O dabar štai ketvirtoji knyga.

Atsitiko taip, kad nebesitikėtai teko persikraustyti į naują XXI amžių ir, kaip dauguma, atsikratyti ankstesnio šimtmečio senienų. Geri žmonės dykai išnešė ir išgabeno dar veikiančius senus televizorius, radijo imtuvus, skalbimo mašinas ir smulkesnius elektros prietaisus bei namų apyvokos daiktus. Už ištikimą nuo 1967 m. man tarnavimą natūraliai nusibaigti palikau šaldytuvą ir dujinę viryklę.
Nebaigtas likviduoti menkutis likutis iš didelės popierių krūvos. Tai dešimtmečiais prisiminimui rašyti dienoraščiai apie žmones, aplinką, buitį, gamtos reiškinius ir įvykius. Asmeniniai bei artimųjų dokumentai. Senesnių draustų ir naikintų raštų kopijos. Aktualiausių publikacijų iškarpos įvairiausia tematika iš mūsų ir rusų periodikos. Trupučiuką iš minėtų dalykėlių atidaviau į valstybinių muziejų archyvus. Šį tą paviešinau. Apie palikimo prasmingumą spręs gerbiami Skaitytojai.