Gustavo Schwabo (1792–1850) „Gražiausiose antikos sakmėse“ darniai susietos įvairios kilmės ir senumo mitologinės graikų ir romėnų sakmės. Daugiau nei prieš pusantro amžiaus parašytos sakmės iki šiol neprarado populiarumo, priešingai – buvo leidžiamos daugybę kartų įvairiomis kalbomis ir tapo privaloma šeimos bibliotekos dalimi. Prometėjas, grobiantis iš dievų ugnį, fatališkoji Helenė, Jasonas ir auksinė vilna, Oidipas ir jo motina, Ikaras, skriejantis pernelyg arti saulės, ir galingasis Heraklis, trojėnai ir medinis jų arklys, narsusis Persėjas ir gražuolė Andromeda, klajoklis Odisėjas ir ištikimoji Penelopė: istorijos apie juos ir galinguosius dievus bei deives, kurie, kaip ir jų pačių sukurti mirtingieji, myli ir neapkenčia, baudžia ir apdovanoja, pasakojamos paprastai, bet drauge ir jaudinamai, išsaugant originalių Aischilo, Sofoklio, Euripido ir Homero kūrinių įtaigą bei dramatizmą. Gustavo Schwabo meistriškumo dėka šios istorijos tapo prieinamos bet kokio amžiaus skaitytojams.