Dainavos šalies senų žmonių padavimai" - tai kūrinys, prilygstantis paminklui mūsų šalies praeičiai. Romantinės literatūros krypties kūrinyje aukštinama Lietuvos istorija, herojiška ir didi šalies bei jos gyventojų dvasia. 
V. Krėvė naudodamas tautosakos stilizavimo techniką šį kūrinį norėjo paversti epu. Padavimai parašyti vadinamąją ritmine proza, kuri yra labai artima eilėms, daininga. Čia atsiranda naujų, lietuvių tautosakoje neminimų personažų. Vienas iš jų - literatūrinio epo, dramos „Šarūnas" pagrindinis veikėjas. 
Kūrinyje „Dainavos šalies senų žmonių padavimai" Krėvė atskleidžia romantizuotą žavėjimąsi lietuvių tauta, autorius remiasi tiek tautosaka, tiek savo paties menine išmone. Padavimuose rašytojas tęsia Daukanto, Maironio romantinę tradiciją - aukština herojišką tėvynės praeitį, tačiau atsižvelgia ir į neoromantikų stilių - pasitelkdamas tautosaką atskleidžia tautos dvasios gelmę. 
Pats V. Krėvė yra aiškiai nurodęs savo kūrybos tikslą - „parodyti, koki didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų tautiečiuose pasididžiavimą jais".