Nedidelio apsakymų rinkinio autorės užmojis kilnus: parašyti prozos kūrinių apie muziejininkus. Kodėl būtent apie šios profesijos atstovus? Gal todėl, kad, kaip pripažįsta rašytoja, „kartais eksponato patekimo į muziejų istorija būna įdomesnė, nei jis pats“. Ir šiuo atveju pataiko tarsi pirštu į akį: ją labiau domina ne muziejų darbuotojų kasdienybė, darbai ir vargai, o santykių su savo „antrosiomis pusėmis“ aiškinimasis, nesutarimai, valdžios poroje siekimas. Kartais – ir santykiai su eksponatais, ir su netikėtai pasirodančiais naujais pažįstamais, kurie „materializuojasi“ iš sapnų, senų nuotraukų ir kitokių paslaptingų erdvių.