Vieną dieną, kaip ši, Andrėjas pakeičia savo gyvenimą. Jį apima lyg tėvynės, lyg ir tolimųjų kraštų ilgesys - sunku ir atskirti. Jis viską meta, parduoda savo butą ir atsisako tarnybos Paryžiuje, kad įpusėjęs gyvenimą grįžtų pas moterį, kurią kadaise mylėjo. Dienų monotonija lig šiolei buvo jo vienintelė atrama, dabar jis tikisi stebuklo ir kad viskas prasidės iš naujo. Jis keliauja į savo jaunystės dienų provinciją, paskui - į Atlanto vandenyno pakrantę, į jaunos moters, kurios meilės vos neprarado, glėbį.