Traktatas publikuotas 1649 m., prieš pat autoriaus mirtį, yra paskutinis Descartes'o darbas, kuris iki šiol mažiau skaitomas ir tyrinėjamas nei kiti jo tekstai. Traktate ryškiau nei kituose jo darbuose atsiskleidžia Descartes'o mąstymas apie tikrojo žmogaus, sudaryto iš sielos ir kūno, prigimtį. Išsami psichinių reiškinių fiziologinė analizė pasitelkiama ne tik nematerialios sielos ir biologinio kūno sąveikos pažinimui, bet ir kaip moralinės išminties pagrindas.