„Paskutinė babos Dunjos meilė" - tai romanas apie sugrįžimą ten, kur, rodos, nelaukia niekas, išskyrus mirtį ir vienatvę. Alina Bronsky pasakojimas grąžina į tragiškus įvykius menančias Černobylio apylinkes.

Kas jau kas, bet vyriausybės įspėjimai apie aukštą radiacijos lygį Černovo apylinkėse babos Dunjos tikrai neišgąsdins - į savo gimtąjį kaimą ji grįš bet kokia kaina. Kartu su ja į kelionę susiruošia ir keletas kaimynų - kažką gal pavyks užsiauginti patiems, miške galima rasti keistos formos uogų, o miestelio teritorija nereiks su niekuo dalytis. Bus galima gyventi, kaip panorėjus.

Nepagydoma liga sergantis intelektualas Petrovas supsis hamake ir skaitys eilėraščius apie meilę. Buvusi melžėja Marja bandys suvilioti beveik šimtametį Sidorovą. Baba Dunja leis dienas rašydama laiškus Vokietijoje gyvenančiai ir gydytoja dirbančiai dukrai Irinai. Gražus gyvenimas tekės ramia vaga, kol vieną dieną miestelio apylinkėse pasirodys nepažįstamasis ir vietinių gyventojų susikurtai idilei iškils rimtas pavojus.

Romane „Paskutinė babos Dunjos meilė" vaizduojamas iš praeities prikeltas nebeegzistuojantis pasaulis, kuriame gyvena „homo sovieticus". Apie jį Alina Bronsky pasakoja su šypsena ir lengva ironija.

Alina Bronsky šiandien kritikų įvardijama kaip vienas gaiviausių šiuolaikinės literatūros balsų. Uralo papėdėje įsikūrusiame industriniame Jekaterinburgo mieste gimusi moteris šiuo metu gyvena Berlyne. Jos kūriniuose nagrinėjamos asmens tapatybės, namų, atskirties, bendruomeniškumo temos, kurios dažnai siejasi ir su pačios autorės emigrantiška patirtimi.