Mistinėje Zonoje dedasi keisti ir nepaaiškinami dalykai. Mirusieji gali prisikelti, joje besilankantys stalkeriais vadinami nuotykių ieškotojai veikiami genetinių modifikacijų, o pavieniai nelaimėliai čia palieka gyvybes. „Piknikas šalikelėje" - vienas populiariausių rusų mokslinės fantastikos romanų, priklausantis brolių Strugackių plunksnai.

Redas Šuhartas - vienas iš maištininkų, rizikuojančių sveikata bei gyvybe ir besilankančių paslaptingoje uždraustoje Zoną. Jis, kaip ir kiti stalkeriai, čia ieško vertingų ateivių paliktų artefaktų. Čia rasti daiktai turi didžiulę vertę juodojoje rinkoje, tačiau Redą domina paslaptingasis auksinis rutulys, išpildysiantis radusiojo norus. Zonoje neveikia jokie žmonėms žinomi dėsniai, joje viskas paklūsta kitokiai tvarkai. Čia pildosi slapčiausi žmonių troškimai, bet įžengti į uždraustą teritoriją ryžtasi tik bebaimiai stalkeriai.


Arkadijus ir Borisas Strugackiai šį alegorinį kūrinį sukūrė dar 1971 m. ir po metų jis buvo išspausdintas žurnale „Aurora". Tačiau jiems panorus išleisti romaną kaip atskirą knygą, sovietų cenzūra ėmėsi aštuonis metus trukusio kupiūravimo ir redagavimo, kurio metu buvo rasta beveik 500 taisytinų ir koreguotinų vietų. Cenzoriams neįtiko tariamai amoralus romano veikėjų elgesys, fizinė prievarta, vulgarūs posakiai ir žargonas. 1980 m. pasirodęs kūrinys buvo toks „nukraujavęs", kad, autorių teigimu, jo nebuvo vertas nei skaityti, nei vartyti.

1983 m. knyga pirmą kartą pasirodė lietuvių kalba, tačiau šis leidimas taip pat buvo paženklintas „minčių policijos" prievaizdų. Šiandien skaitytojui pristatomas naujasis vertimas - pilna ir autentiška romano „Piknikas šalikelėje" versija. Iki XX a. pabaigos šis romanas sulaukė 38 leidimų ir pasirodė dvidešimtyje šalių. Knyga 1978 m. buvo nominuota John W. Campbell premijai, o 1979 m. Skandinavijos mokslinės fantastikos kongresas jam skyrė Jules Verne prizą už geriausią romaną švedų kalba.