Viljamo Sarojano apysaka „Mama, aš tave myliu" skirta tiems, kurie ieško gyvenime šilumos ir jaukumo, kuriems nesvetima skaidri ir šviesi nostalgija, šeimyniniai - dukters ir motinos - santykiai, bendravimas, pasitikėjimas, meilė žmogui ir gamtai.

 Kūrinyje taip pat nevengiama kontrastų, problemiškų išsiskyrimo, neišsipildžiusių svajonių kupinos kasdienybės. Subtiliai paliečiamas ir teatro meno žmonių gyvenimas, priverčiantis susimąstyti, kada mes vaidiname, kokie esame iš tiesų, kiek skirtingų vaidmenų mes turime. Koks vaidmuo tenka motinai, auginančiai vaiką, kaip vaidinti suaugusįjį, ką reiškia būti vaiku?

 V. Sarojanas nesistengia moralizuoti, aiškinti, kas yra gyvenimas, kokia mūsų buvimo pasaulyje prasmė. Realistiškai sukurti personažai nuolat klausia ir kaip tik tai - gilūs klausimai - yra kertinis filosofijos akmuo.