XIX a. viduryje Žorž Sand (George Sand) jau pagarsėjusi rašytoja, jos romanai grobstyte grobstomi. Ji pati labai aktyviai dalyvauja menininkų veikloje, artimai bendrauja su žymiausiais to meto rašytojais, muzikais, dailininkais. Artėjančios 1848 m. revoliucijos idėjų veikiama, rašytoja sukuria geriausius savo socialinius romanus: „Pono Antuano nuodėmė", „Konsuela" ir kt. Į gyvenimo pabaigą Žorž Sand pasitraukia nuo aštresnių socialinių temų. Kaip ir Ruso, ji nori pasišalinti nuo kovos ir audrų, ieško prieglobsčio gamtoje, apsigyvena kaime ir, veikiama jaunystės įspūdžių, rašo idiliškomis sodžiaus gyvenimo temomis: „Mažoji Fadetė", „Rastinukas Fransua" ir kt. kūrinius.