"Ketinate atsiversti šią Viktorijos Daujotytės knygą? Geras pasirinkimas, jeigu manote, kad nusiteikėte galvoti apie kalbos slėpinius, norite suprasti, ką pats galite pasakyti savo pašnekovui arba jis - jums, gal net pajausti, kaip arti vienas kito esate arba galite būti, patirti ir pramokti, kaip prasideda ir niekada nepasibaigia kalbos tyrinėjimai, ką atveria fenomenologinės jos įžvalgos. 
Taip, ši knyga yra autorės tyrimas, užrašytas širdies ir proto raidėmis, kurių visų jūs gal dar nepažinote, tik nujautėte esant jas, kaip ir šiandien mažai kam, išskyrus radijo švyturius, reikalingus Morzės abėcėlės ženklus. Tik neišsigąskite. Nebus sunku, bet įdomu, nes poetiška. Tai, ką autorė siūlo tyrinėti ir kur pradėti, nėra jums svetima ir visai nežinoma. 
Atsivertę knygą, perskaitysite dvylika įrašų. Jie - iš pokalbių prie kavos puodelio universiteto kavinėje ar ant suoliuko Sarbievijaus kiemelyje, iš dalykiškų architekto ar lituanisto rūpesčių, iš kolegės rašytojos balso ir SMS žinučių telefonu, iš laiškų ar kitokių raštų supratimo šviesos, iš stovėjimų prie gėlyno ar troboje, iš atsiminimų ir kitų sąmonės įvykių. Galite visus įrašus perskaityti kaip literatūrinius kūrinius ir savaip vadinti juos: esė, pašnekesiais, eilėraščiais proza, atsiminimais ir panašiai. Jų veikėjai - nuo kaimiečio ir mokytojo iki filologo ir filosofo. 
V. Daujotytė savo kūrinius įvardija graikiškai - dialogos. Taigi dialogais. Tuo, kas randasi „tarp dviejų", anot autorės, kas „pajuntama, kaip esantis, kas suvokiama, ištariama ir ištylima". Čia gal turiu atsiprašyti: nėra (nebus) viskas labai paprasta. Ne kiekvienas susitikimas prie kavos puodelio, laiškas, telefono skambutis ar rožės žydėjimas atsiveria abipus juos globiančios tylos. Autorė neslepia, sako, kad dialogas yra „stebuklingoji dvasinė dvejybė" gal trumpam tesusidaranti „tarp žodžių ir tarp kūnų", „tarp dviejų, kai žmonės yra (ar yra buvę) vienas kito artumoje". Poezijos ir filosofijos akivaizdoje, - knygos autorei irgi stebuklingoje.
Jau metas: atsiverskite ir patys skaitykite. Labai laukiu ir pavydžiu galimos Skaitytojo ir (Autorės) knygos artumos, joje esamos ir susikuriamos, ir prabylančios būties tylos. 
Vytautas MARTINKUS 2018 balandis Vilniuje