Antoine‘as de Saint-Exupéry (1900-1944) gimė Lione, Prancūzijoje. Jis turėjo daugybę gabumų ir aistrų: buvo vienas iš pirmųjų, pilotavęs lėktuvą naktį, kai tik pradėjo kurtis tarptautiniai oro pašto keliai; patriotas, iš okupuotos Prancūzijos skridęs prašyti amerikiečių pagalbos. 

1935 metais jo lėktuvas sudužo Sacharos dykumoje - ši istorija atsispindi „Mažajame prince". 

Dingo be žinios, išskridęs vykdyti žvalgybos užduoties virš Viduržemio jūros 1944 m. Jo kūnas - kaip ir knygos veikėjo Mažojo princo - taip ir nebuvo rastas. Tik 2000 m. Viduržemio jūroje buvo aptiktos A. de Saint-Exupéry lėktuvo liekanos, kurios leido nustatyti, kad lakūnas žuvo prie Friulio salos netoli Marselio. 

A. de Saint-Exupéry nuolatos mąstė apie žmogaus prigimtį. Tai, kas labiausiai domino ir jaudino rašytoją, tapo pagrindinėmis jo romanų temomis: laimės šaltinis, draugystės esmė, meilės galia, atsidavimas pareigai. Šioje knygoje surinktos mintys iš visų rašytojo kūrinių - „Mažojo princo", „Žemės, žmonių planetos", „Naktinio skridimo", „Pietų pašto", „Karo lakūno", „Karo metų užrašų 1939-1944", „Laiško įkaitui", „Užrašų knygelių". Tai pastabos ir emociniai apibendrinimai iš nepaprasto rašytojo gyvenimo. Jo mintys apie ištvermę, grožį, tiesą, laiką, meilę ir bičiulystę skatina mąstyti apie įvairius mūsų gyvenimo aspektus ir pasaulį, kuriame gyvename. 

„Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, bet tai, kas viską daro paprasta ir suprantama" 

A. de Saint-Exupéry „Žemė žmonių planeta"