Vieno pagrindinių Sąjūdžio steigėjų Artūro A. Skučo knyga „Nepriklausomybės gvardija" pasakoja apie sudėtingą ir itin svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį - Atgimimą, kovą už nepriklausomybę ir pirmuosius mūsų šalies gynybos žingsnius. 

Prasidėjus Lietuvos atgimimui 1988 metais, po ilgo okupacijos ir priespaudos laikotarpio, šalyje sklandė vilties ir laisvės nuojauta. Įsikūrė Sąjūdis - visuomeninis judėjimas, kuris siekė atkurti Lietuvos valstybingumą. Tuo pat metu buvo įsteigtas ir savanorių judėjimas, neoficialiai pavadintas Nepriklausomybės gvardija, kuris vėliau tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriumi. Jį įkūrė ir jam vadovavo Artūras A. Skučas.

„Nepriklausomybės gvardija" - tai iš pirmų lūpų papasakota istorija apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius ir apie tuometinių Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybą. Gynėjų branduolį sudarė būtent Nepriklausomybės gvardijos vyrai, kurie praleido rūmuose ne vieną dieną ir savaitę, organizavo, planavo rūmų gynybą ir kasdien gyveno laukdami atakų, menkai ginkluoti, tačiau išradingai išnaudoję visas turimas priemones ir pasiryžę aukotis už Lietuvą. 

Jau vėliau Apsaugos skyriui teko saugoti oficialius šalies svečius, Monetų kalyklą ir kitas svarbias institucijas. O dar viena itin sudėtinga užduotis teko po Medininkų žudynių, kai Apsaugos skyrius organizavo ligoninėje vienintelio tragediją išgyvenusio liudininko Tomo Šerno apsaugą. 

„Nepriklausomybės gvardija" - tai istorinė knyga, kupina iki šiol visuomenei mažai žinomų faktų apie skaudžiausius ir svarbiausius mūsų šalies įvykius, apie atgimusią mūsų šalies gynybą tuomet, kai jos labiausiai reikėjo - tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Knyga papildyta svarbiausių to meto dokumentų faksimilėmis ir istorinėmis nuotraukomis.